Magistrinis tyrimas. V dalis Nuodėminga, kerinti moteris. MOTERS ĮVAIZDIS LIETUVOS ŠIUOLAIKINĖJE KERAMIKOJE

Posted by Solveiga 2018.02.08 0 Comment(s)

V. Nuodėminga, kerinti moteris

 

 Ką tik aptarta žmogaus sukūrimo sakmė padarė didžiulę įtaką visam patriarchaliniam gyvenimui ir jam būdingai moters sampratai. Tai atsispindi ir šiuolaikinėje Lietuvos keramikoje.

Hilberto Jatkevičiaus, dažnai vaizduojančio moterį, darbas „Koja“ – tarsi išgryninta, nuo papildomų simbolių apvalyta viliojimo scena. Nuo šlaunies kyšanti išbalusios odos spalvos koja iškelta į viršų, per kelį sulenkta, pėda įtempta. Moters kūno detalė, primenanti visumą, šiuo atveju tapo objektu, kurio paskirtis yra vilioti.

Kitas Hilberto Jatkevičiaus darbas vadinasi „Adomas ir Ieva“. Porceliano plastikoje nulieti trys miniatiūriniai apvalūs stalai, apkloti baltomis staltiesėmis. Jie išeksponuoti eilės tvarka. Staltiesės dekoruotos moters ir vyro kojomis. Ant antrojo staliuko staltiesės atsiranda obuolys, kurį laiko vyriška ranka. Trečiojo staliuko staltiesėje tą obuolį ima moteriška ranka. Ši scena atrodo kaip antitezė biblinei Ievos ir Adomo istorijai, nes ji papasakoja, kad šiandien vyras vilioja moterį siūlydamas jai gėrybes, o moteris (kaip ir staltiesėje, kukliai suglaudusi kojas) pasiduoda suviliojama.

 

Hilbertas Jatkevičius „Adomas ir Ieva“

Bažnyčios Tėvas Tertulianas sakė, kad kiekviena moteris tėra Ieva – nelabojo kekšė. Moteris turi slėpti savo grožį, nors jis ir yra Dievo kūrinys, tačiau vyrai atsiduria pavojuje vos išvydę jį. „Visos moterys nori vyro, nes jos be galo aistringos, jos trokšta valdyti vyro ūkį ir švaistyti sunkiai uždirbtus jo pinigus.“[1]

Darbe „Apsėdimas“ šis keramikas vaizduoja neproporcingai didelę vyro galvą ir dvi viso ūgio, tačiau sumažintas moteris. Vyriškis, stipriai sukandęs dantis, kenčia skausmą – jam į galvą iki pusės sulindusi viena moteris, matosi tik jos kojos. Kita prigludusi jam prie skuosto: apnuogintu dailiu kūnu, putliomis krūtimis, viliokiška veido išraiška, pasiruošusi tai pačiai kelionei, kaip ir jos kolegė. Iš pradžių galėtų pasirodyti, kad šis darbas primena graikų mitą, pasakojantį, kaip deivė Atėnė gimė iš Dzeuso galvos. Tačiau kūrinio detalės išduoda, kad ši istorija – kitokia: moteris, kurios matome tik kojas, jos galva pirmaeiga, taigi čia vyksta atvirkščias procesas.

 

 Hilbertas Jatkevičius „Apsėdimas“

Mažiau emocionalus Hilberto Jatkevičiaus „Kaunas + Ukmergė = KM“. Autorius nulipdo vyro torsą. Ramiu ar net ilgesingu žvilgsniu į žiūrovą žvelgiantis vyras prie savęs glaudžia miniatiūrinę moterį, prisidengusią geltonu bikini. Šis darbas vaizdžiai perteikia banalią šiandieninę istoriją apie dailaus kūno ukmergietę, suviliojusią vaikiną iš Kauno. Čia plėtojamos moters kūno kaip seksualaus objekto, eksponuojamos nuogybės, silpnumo prisidengusio geidulingumo ar net godumo temos.

Regime, kad moters, įgavusios nuodėmingos viliotojos bruožų, atvaizdas aptinkamas Lietuvos keramikų kūriniuose, sukurtuose po nepriklausomybės atgavimo. Nuo tokios moters – tik žingsnis iki kerinčios moters, kerėtojos.

Agnės Šemberaitės kūrinys „Sirena“ – tai pusiau moteris, pusiau paukštė. Šiuo atveju vėl personifikuojama vyrų baimė pasiduoti moters grožiui, tiksliau moteriško balso grožiui.

Agnė Šemberaitė „Sirena“ 

Dailūs toliau aptariami šios keramikės kūriniai vaizduoja mistinę, pasakišką, neįprastą moterį, mergaitę. „Dama su žiurke“  – tai daili karalaitė su kūgine sidabrine kepuraite ant galvos, jos rankose – žiurkė. „Juodoji dama“ pasidabinusi balta suknele, o vietoj galvos apdangalo – trys žiurkės. „Burtininkę“ apsupo keletas žiurkių, o ji pati pasipuošusi panašiais į sraigės rageliais, maloniai šypsosi žiūrovui. Dailios šios autorės karalaitės, žavingai žvelgdamos, atitraukia žiūrovo dėmesį nuo žiurkių, kurios savo ruožtu nurodo, kad jaunosios mergelės turi galių prisijaukinti jas, maro ir epidemijų platintojas.

Darbe „Obsession“  matome stovinčią juodą moterį, o ant jos galvos, plaukais užlipinęs akis, tupi žvėriukas, irgi panašus į žiurkę. Darbo pavadinimas tartum paliudija anksčiau išsikeltą prielaidą, kad Agnės Šemberaitės karalaitės turi neįprastų galių (obsesion (angl.) – įkyri mintis, manija) įteigti, užvaldyti, apimti. Baltai dekoruota suknele ir kūgine blizgia kepure pasidabinusi „Karalaitės su slibinu“  veikėja už pavadėlio laiko slibinuką. Jos gestas atrodo kaip priešprieša naiviam karalaitės veidui. Skulptūrėlėje „Dama su augintiniu“  Agnė Šembėraitė vaizduoja damą su melsvu gobtuvu, rankose ji laiko vyriško veido sparnuotą gyvį. Šis darbas tarsi teigia, kad moterys užburia ir valdo vyrus. Apibendrinant aptartuosius šios menininkės darbus, galima būtų įžvelgti sąsajų ir su vėlyvaisiais viduramžiais prasidėjusiais raganų teismais, kai moterys, apkaltintos ligos, nederliaus ir pan. sukėlimu, būdavo persekiojamos, teisiamos ir naikinamos, ir su pasakose pasirodančiomis veikėjomis – apgaulingai nekaltos išvaizdos užkerėtomis karalaitėmis.

 

Agnė Šemberaitė „Burtininkė“ 

 

 Trečioje darbo dalyje aptariamuose darbuose regimas aiškus Marijos įvaizdis. Jis įvairiai interpretuojamas, tačiau pagrindinė jo funkcija ir toliau lieka ta pati – tenkinti dvasinius ir socialinius poreikius (pvz., E. Česonytė, „Madonai“). Kai kuriuose darbuose šiuolaikinės moterys tarsi skatinamos permąstyti katalikiškojo nuolankumo pamokas (pvz., A. Janušonio darbas „Avinėlis čia“). Ievos archetipas šiandien taip pat permąstomas (H. Jatkevičiaus darbas „Adomas ir Ieva“), nors jos, kaip kerinčios gundymo meistrės, modelis dabartinėje keramikoje vis dar akcentuojamas. Nepavyko atrasti darbų, kuriuose moteris būtų vaizduojama kaip vyro papildinys; tradicinė moters, kaip sukurtos iš vyro kūno dalies,„šonkaulio“, tema Lietuvos keramikams taip pat priimtinesnė nei moters kaip „pusės“ (t. y. lygios kažkieno dalies) samprata.

 Hilbertas Jatkevičius „Koja“

 

Moters atvaizdas šiuolaikinėje Lietuvos keramikoje. Margistinis tyrimas. 2010 m, daugiau, skaitykite čia:

I DALIS. PRIEŠISTORINĖS MOTERS ATVAIZDAS ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVOS KERAMIKOJE 

II DALIS. ZOOMORFINĖ BŪTYBĖ LIETUVOS ŠIUOLAIKINĖJE KERAMIKOJE

III DALIS. KRIKŠČIONIŠKOSIOS MOTERS ATVAIZDAS ŠIUOLAIKINĖJE LIETUVOS KERAMIKOJE, ARBA VYROBAIMINGA MOTERIS

IV DALIS. "ŠONKAULIS" . MOTERS ĮVAIZDIS LIETUVOS ŠIUOLAIKINĖJE KERAMIKOJE

 

 

[1]    Kaari Utrio, Ievos dukterys, Vilnius: Tyto Alba, 1998, 25.