Magistro studijos. Selinukas

Magistrantūros studijos mane užaugino. Studijuodama aš išsilaisvinau nuo keramikos kaip amato - leidau sau pajausti laisvę, atlikau begalę bandymų, nesivadovavau keramikai būdingais kanonais, nesinaudojau griežta technologija - daug improvizavau, kad atrasčiau savo keramikos pateikimo būdą. Ėjau ten, kur mačiau žavesį. O žavėjausi ir tebesižaviu Lietuvos tekstile, tad nenuostabu, kad pasirinkau “tekstilišką” magistro darbo išraišką.

Kėliau sau iššūkius, kurie, vienas po kito, tapo įveikiami. Vienas porcelianinis seilinukas virto į galybę jų. Kalbėdama apie vartotojų kartą, suvokiau daikto masiškumą, todėl priliejau galybę porcelianinių seilinukų. Tuomet, ką tik išdažytomis sienomis kvepiančioje, naujai atidarytoje parodų salėje “Titanikas” gavau visą salę eksponuoti savo kūrinius. Darbas buvo atrinktas pirmajai meno "Celių" parodai.

Seilinukas – tai prijuostėlė, rišama kūdikiams po kaklu, kuri apsaugo nuo sutepimo.

Aukštosios mados prekinio ženklo atsiradimas ant seilinuko pavertė jį fetišu, kuris sunaikino pirminę seilinuko funkciją. Jis, tuomet, ant vaiko kaklo yra kabinamas tarsi medalis, kuriuo  norima sukurti savo šeimos socialinį statusą.

Šiuolaikinė visuomenėje žmogaus statusas dažnai yra apibrėžiamas per tai, ką jis turi. Yra svarbus ne paties daikto turėjimas, bet daikto prekinis ženklas, kuris apibrėžia socialinį statusą visuomenėje. Turėdamas tam tikrus prekinius ženklus, žmogus kuria savo įvaizdį ir siekia būti priskirtas tam tikrai socialiniai grupei. Žmonės, gaunantys mažesnes pajamas, pirkdami žinomu ženklu pažymėtas prekės, jaučiasi tokiu būdu priartėję prie aukštesnio socialinio sluoksnio. Nors jie lieka tame pačiame lygmenyje, jie jaučiasi įgyjantys daugiau galių visuomenėje. Į šį socialinį žaidimą jie įtraukia ir savo vaikus, nuo pat mažens brukdami jiems prekes su vardiniais ženklais. Kūdikis, dar neturėdamas nė menkiausios nuovokos, yra apsuptas vartojiškumo manijos - joje gyvena ir auga.

"Logomanija" prasidėjo Vakaruose, 9-ajame dešimtmetyje. Tai buvo pramonės klestėjimo ir naujos japių kastos atsiradimo metai. Japiai "yuppies"  - kasta su privilegijuotais požymiais.  Japiai - miestiečiai (dažniausiai ir kilę iš didmiesčių), aukšto lygio (arba tariamo lygio) savo srities specialistai, dažniausiai įsitaisę novatoriškuose verslo segmentuose. Jie  pasižymi materialistine vertybių sistema,  trokšta specialaus dėmesio, siekia būti išskirtini, tarsi nepasiekiami. JAV rašytojas Josephas Epsteinas panaudojo šį žodį 1982-aisiais metais ir po to jį labiau išpopuliarimo išleidęs knygą „The Yuppie Handbook“, kurioje plačiai aprašyti tuometinių japių pomėgiai, darbai, gyvenimo būdas, drabužių skonis ir kt.

Amerikiečių mokslininkė Naomi Klein atliko socialinį tyrimą, kurį aprašo savo vadovėlyje “No Logo”. Pasak jos, didžiųjų firmų prekiniai ženklai tapo visuomeninio statuso simboliais, mados rinkos varomąja jėga. Garsūs prekiniai ženklai be jokių skrupulų braunasi į mūsų kasdienį gyvenimą, užkariauja vaizduotę ir pasąmonę. Atsiradus vadinamajam branding, su konkrečiu produktu siejančiam ir tam tikrą ideologiją, garsiu prekės ženklu pažymėtas daiktas jau nėra tik daiktas, jis - tai gyvenimo stilius, vertybė, idėja.

Taigi, savo magistro darbu aš norėjau atkreipti žmonių dėmesį į vartotojiškos visuomenės beprasmiškus įpročius ir priversti susimąstyti apie tai, kas šiame gyvenime svarbiausia. Manau, kad nors ir nepasauliniu mastu, man pavyko.